Gražu Trakuose vakarais.

Leidžiantis saulei paskutiniai spinduliai nudažo pilį gelsvais atspalviais ir pilies sienos įgauna nepakartojamo žaismo. Tai laikas kai pilis parodo mums kitokį savo veidą, tai laikas kai užplūsta jausmai ir galima prisipažinti meilėje ar paprašyti rankos dovanojant širdį , tai laikas kai nurimusi gamta merkia akis ir paskutiniai vėjo gūsiai neša jachtą link besileidžiančios saulės, lyg norėdami ją pasivyti.

Romantiškos ir kažkuo net bauginančios nakties sutemos. Tik ežero viduryje apšviesti didingos pilies kontūrai , lengvas vėjelis nešantis jachtą kažkur į nežinomybę. Iš už salos pasirodantis Tiškevičių dvaras. Tik naktį visa tai pamatai neįprastai, keistai, romantiškai ir nekasdieniškai, kad tik miestelio nedrąsūs blyksniai primena, kad esi ne pasakoje.